Vilniaus keramikos meno bienalė

 Spalio 7 dieną „Arkos“ galerijoje buvo atidaryta plačiausią šiuolaikinės keramikos Lietuvoje panoramą atskleidžianti paroda – 3-oji Vilniaus keramikos meno bienalė. Keramikai bienalėje inprovizavo peizažo tema. Peizažas ir keramika – ar įmanoma susieti šiuos dalykus? Pasidairius po pasaulio ir Lietuvos keramikos meno lobynus, atradau daugybę puikių, gamtos įkvėptų kūrinių. Šio dailės žanro kalba suteikia neribotas galimybes keramikams savitai atskleisti temą. Realūs vaizdiniai dažnai perkeičiami į asociatyvius, apibendrintus darinius be tiesioginių nuorodų į realias gamtos formas. Didžioji konkursui pateiktų kūrinių dalis kaip tik ir atspindi tokį autorių požiūrį.

Milena Pirštelienė Kelionės peizažai I,II,III

Pirmieji akį patraukę kūriniai buvo Milenos Pirštelienės miestų peizažai, primenantys miesto stogų nuotrupas, architektūriški ir tuo pačiu labai lengvi. Su pulsuojančiais kriokliais ir miniatiūriniu, verdančiu pasauliu.

Jaunoji ir labai perspektyvi keramikė, CraftVilnius mugėje nominuota geriausiu debiutu ir jos kūrinys "Saulėgrąžos". 

Rūta Indriūnaitė "Saulėgrąžos"

Onutė Petkevičiūtė "Ilga kelionė"

Kiti parodoje matyti kūriniai.

 

Ir vienas visai netikėtai ten rastas kūrinys buvo Godos Daugirdaitės VDA keramikos specialybės magistrinis darbas. Tai interaktyvios magnetinės lentos. 

Goda Daugirdaitė Interaktyvus projektas. Forma ir faktūra

Šio darbo inspiracija buvo autorės bakalaurinis darbas. Jame buvo sukurtos aštuonios vazos,

kurios „pasakojo“ šizofrenijos istorijas. Tad susidomėjimas psichinėmis ligomis, šizofrenija ir

padiktavo kryptį naujiems darbms. Autorės žodžiais.

"Psichiniai sutrikimai yra papraščiausia kazdienybė. Su jais mes galime susidurti bet kur ir bet

kada, net ir nežinant to. Psichikos ligonių mintys dažnai neįprastos ir man atrodo labai originalios.

Menininkas valdo savo kūrybą, gali pasirinkti įvairias išraiškos priemones, o žmogų, turintį

psichikos sutrikimų, valdo jo keisti išgyvenimai, kurie lemia individualius, tik jam vienam

suprantamus simbolius ar vaizdinius. Meninkas dažnai kuria todėl, kad būtent taip nori, psichikos

ligonis todėl, kad kitaip negali.

Besiremdama Helmuto Renerto tyrimais, apie šizofrenijai būdingus piešinių požymius,

sukūriau aštuonis interaktyvius paveikslus. Interaktyvus paveikslai – tai lyg ligos kintamumas,

simptomų ar požymių judėjimas. Mano darbe naudojami aštuoni skardiniai paveikslai, aštuonios

dėžutės bei aštuonios grupės magnetinių objektų. Skarda simbolizuoja šaltumą, ligoninę, valdišką

aplinką. Kiekvienas paveikslas turi tik jam skirtą objektų grupę, visos jos suskirstytos pagal formą

ir faktūrą. Objektai nuglazūruoti pagrindinėmis spalvų spektro spalvomis, atspalviais, atskiriant

grupes viena nuo kitos. Paveikslų lyg pradžiai ir pabaigai atskirti - baltos ir juodos spalvos

objektai. Prie kiekvieno skardinio paveikslo kabo dėžutė, kurioje sudėti objektai. Savo darbe

naudoju tikrus ir netikrus(žaislinius) objektus, pabrėždama tikrumo ir dirbtinumo panašumus.

Objektai, dėl savo formos ir faktūros, išdėlioti skardoje supanašėja ir lyg praranda savo reikšmę.

Interaktyvumo dėka paveikslai gali vis kisti, kiekvienas žiūrovas gali keisti ir dėlioti objektus kaip

sugalvoja, pasirinktos grupės ribose.

Man svarbu, kaip toks interaktyvus procesas veikia žmogų. Galbūt tai gali būti užsiėmimas

taikant meno terapiją."